Mostrar mensagens com a etiqueta aušra kaziliūnaitė. Mostrar todas as mensagens
Mostrar mensagens com a etiqueta aušra kaziliūnaitė. Mostrar todas as mensagens

17 setembro 2018

aušra kaziliūnaitė


Šventinis makiažas

Mačiau angelus su automatais rankose
jie liūdnai žvelgė į grindis oro uostose ir stotyse

lūkuriavo

Mačiau tėvų siųstus aštuonmečius
kurie pribėgę prie žmogaus teisių aktyvistų
šaukė – gražinkit mums vaivorykštę –

kikeno

Mačiau vyrus, kurie manėsi esantys tikri vyrai
ir moteris, kurios manėsi esančios tikros moterys
susipažindamos vietoj vardo jos sakydavo
– esu to ir to moteris –

Mačiau ištuštėjusius kaimus, kertamus miškus
užtvenktas upes ir mažų miestelių bažnyčias

veidrodyje

Maquilhagem de férias

vi anjos com pistolas automáticas nas mãos
olhando em triste o chão de aeroportos e estações

à espera

vi crianças de oito anos enviadas pelos seus pais
correndo em direção aos ativistas dos direitos humanos
gritando – devolvam-nos o arco-íris–


rindo


vi homens que julgavam ser homens a sério
e mulheres que julgavam ser mulheres a sério
dizendo em vez de um nome como apresentação
sou a mulher deste ou daquele –

vi aldeias vazias, bosques caídos
represas sobre rios e campanários de pequenas cidades

no espelho