Šventinis makiažas
Mačiau angelus su automatais rankose
jie liūdnai žvelgė į grindis oro uostose ir stotyse
lūkuriavo
Mačiau tėvų siųstus aštuonmečius
kurie pribėgę prie žmogaus teisių aktyvistų
šaukė – gražinkit mums vaivorykštę –
kikeno
Mačiau vyrus, kurie manėsi esantys tikri vyrai
ir moteris, kurios manėsi esančios tikros moterys
susipažindamos vietoj vardo jos sakydavo
– esu to ir to moteris –
Mačiau ištuštėjusius kaimus, kertamus miškus
užtvenktas upes ir mažų miestelių bažnyčias
veidrodyje
Maquilhagem de férias
vi anjos com pistolas automáticas nas mãos
olhando em triste o chão de aeroportos e estações
à espera
vi crianças de oito anos enviadas pelos seus pais
correndo em direção aos ativistas dos direitos humanos
gritando – devolvam-nos o arco-íris–
rindo
vi homens que julgavam ser homens a sério
e mulheres que julgavam ser mulheres a sério
dizendo em vez de um nome como apresentação
– sou a mulher deste ou daquele –
vi aldeias vazias, bosques caídos
represas sobre rios e campanários de pequenas cidades
no espelho